Monthly Archives: October 2012

Pirmosios lenktynės

Daugiau arba mažiau, bet visi gyvenime varžomės. Savotiškai lenktyniaujame. Tam nebūtina bėgti maratonų, netgi nereikia būti sportininku. Kad ir situacija parduotuvėje: prie kasos ilgoka eilė, tu skubi. Judi link eilės galo ir pastebi, kad priešingoje pusėje moteriškė su prekėmis kėsinasi tave aplenkti ir atsistoti eilėn ankščiau. Spartini žingsnį, strateguoji mintyse ir… stovi eilėje jausdamas priekaištingą žvilgsnį, įremtą į sprandą, arba trypi vietoje tikėdamasis, kad vienas papildomas pirkėjas prie kasos neatims iš tavęs brangių minučių. Na, gerai, gal ne visai vykęs lenktynių pavyzdys, bet konkuravimo jausmas tkrai visiems pažįstamas.

 Spalio 7d. Kaune vyko labai gražus bėgimas “Bėk už Kauną”. Nusprendžiau, kad negali būti tinkamesnio renginio “pirmosioms” lenktynėms, nei šis. Užsiregistravau 5 kilometrams užtikrinta savimi, kad nubėgsiu juos su vėjeliu ir dar sugebėsiu nelikti bėgančiųjų rato gale. Buvau beveik teisi.

Renginio dieną iš pačio ryto nekantravau, todėl sugalvojau apsidairyti po Laisvės alėją, susidraugauti su trasa ir ramiai viską dar kartą apgalvoti. Sakot, ką čia galvoti, juk tik 5km? Na, iš emės tiesa – bėgi sau patogiu tempu jo nelėtinant ir kerti finišo liniją. Kadangi nesu bėgimo profesionalė, o ir prieš tokį pirmąjį kartą labai jaudinausi, bandžiau sudėlioti trasą keturiomis atkarpomis: kadangi 5km yra 2 ratai (nuo muzikinio teatro iki Soboro, aplink Soborą, iki medžių alėjos pabaigos ir iki muzikinio teatro), suskirsčiau trasą į keturias atkarpas. Pirmoji “apšilimo”, kurios metu bėgu ramiai, per daug nesiverždama ir nekreipdama dėmesio į mane lenkiančius sportininkus. Antrąją pavadinau “bėgimo”, nes joje turėjau iš apšilimo pereiti į kiek veržlesnį tempą, per daug neįsilėkdama, bet užtikrintai artėdama prie trečiosios atkarpos “greitėjimo”, kurioje turėjau pereiti į geitą tempą neišnaudojant visų jėgų. Galiausiai ketvirtoji – “finišavimo” – atiduoti paskutines jėgas iki finišo linijos. Kaip ir labai paprastas planas, kuris turėjo man padėti susikontroliuoti, tai yra suvaldyti emocijas ir neišeikvoti jėgų pradžioje.

Beslampinėjant atėjo laikas užsisegti numerėlį, prisirišti mikroschemą ir pradėti apšilimą. Žmonių vis daugėjo, kunkuliavo tikra šventė. Kai pamačiau Vladą Musvydaitę, renginio aura įgavo tikrai reikšmingo įvykio atspalvius.

 Sustojome prie starto linijos – daugelis šypsosi, kai kas taisosi grotuvų ausines, kiti tarpusavyje kalbasi. Po signalo startuoti, kurį laiką dar stoviniuoju – minia priešais turi išbėgti į priekį. Pradedame bėgti. Bėgu ir neramiai matau mane lenkiančius bėgikus. Staiga užvaldo panika ir mintis, kad treniravausi per trumpai, per mažai, todėl dabar velkuosi. Taip, pamiršau savąjį planą ir nebaigus pirmosios atkarpos, perėjau prie trečiosios plano. Greitai pritrūko kvapo ir pasidarė kone pikta ant savęs, kad taip pasidaviau emocijoms. Likus dar maždaug 3 kilometrams, pradėjau mintyse analizuoti emocijas ir stengtis valdyti tempą bei judesius. Nejučiomis atsistatė kvėpavimas ir ritmas, ėmiau bėgti “protingiau” – dabar išties numojau ranka į mane lenkiančius. “Atsikvėpavimas” iš manes atėmė nemažai laiko, tad per paskutinį kilometrą stengiausi atsigriebti. Aplenkiau keletą merginų ir susikaupiau finišui. Išvydus finišo tiesiąją kojos neprašytos padvigubino tempą ir finišavau su manęs visai netenkinančiu 29.59 laiku. Visą apmaudą dėl laiko nustūmė palaikymo komandos džiugesys, skani simbolinė Gardėsio dovana bei medalis. Gavau gerą pamoką ir labai džiugiuosi, kad sudalyvavau šiame bėgime – kitaip nebūčiau supratusi, kokia svarbi yra savikontrolė ir susikaupimas, koks svarbus yra pasiruošimas bei pozityvios mintys. Nevadinčiau to nesėkme, atbėgau tikrai ne paskutinė, bet tikėjausi 5 kilometrus įveikti greičiau, per maždaug 26 minutes.

Ačiū organizatoriams už smagų renginį, jei vyks kitais metais – būtinai dalyvausiu. Tik šiek tiek pakeisiu strategiją 😉

 Lapė

Advertisements