Organas

Tiesmukai žiūrint, bėgikas jaučia viską: raumenis, sąnarius, smegenis ir paskiausiai organus. Ar ne? Pavyzdžiui, skrandį.

O jei pajuntat širdį? Gerklėj? Variantai čia keli: jus vejasi dantytas keturkojis arba… Arba jums smarkiai pradeda trūkti kokio nors mikroelemento. Pavyzdžiui kalio.

Pamenu, kai įsivasarojus man skausmingai sutraukdavo blauzdas. Tada pingviniškai nulingavus iki vaistinės įsigijau tirpaus magnio pakuotę ir mėšlungiai baigėsi. Vaistininkė sakė, kad su prakaitu iš organizmo pasišalina šis reikalingas elementas – bėgiojant karštyje tai dažna. Pasižymėjau, pamoką išmokau, profilaktiką vykdau.

Dabar gi sužinojau, kurioje mano kūno vietoje visgi yra širdis. Ji man apie save pranešė anaiptol ne bėgant, ne užsiimant kokia fizine veikla. Pajutau “maudimą” esant ramybės būsenoje, jei galima vadinti “ramybe” mano chaotišką ir kupiną įvairiausio streso pastarųjų metų gyvenimą.

Per daug nesiknaisiojant detalėse, nuėjau vėl į vaistinę. Sakykit ką norit, esu iš tų, kurie tik beveik nusilaužę koją nueis pas gydytoją. Žinau, kad blogai, žinau, kad pasėkmės ir taip toliau… Žinau, kad elgiuosi vaikiškai ir pati kalta, kad taip nutinka. Bet leiskite papasakoti.

Taigi, nuėjau į vaistinę, kuri yra beveik vidutinio prekybcentrio dydžio. Taip padariau specialiai, juk galėjau pasirinkti mažesnę vaistinę arčiau namų/darbo. Nuėjau į didžiausią man žinomą, nes:
1. Ten daug lentynų, už kurių galiu pasislėpti, ko man reikia pasiimti nepastebėta kitų bei greitai nulėkti link itin uždaros kasos;
2. Ten daug žmonių, kurie skuba, perka ir tikėtina, kad nieko nenustebins mano pasirinkimas.

O slaptumo priežastis absoliučiai idiotiška – man labai nuoŠIRDŽIAI gėda ir apmaudu, kad aš, sportuojantis žmogus, einu ieškoti lašų širdžiai stiprinti. Ar bet ko, kas sumažins maudimą. Taigi, tykinu strategiškai pasirinktu maršrutu – pro kosmetikos skyrių, kuriame apžiūriu gydomųjų šampūnų etiketes (o iš tikrųjų žvalgausi į lenteles, rodančias kur man reikalingo organo pagalba). Pamačius, kad esu nepatogioje vietoje, keičiu poziciją ir judu link dantų priežiūros priemonių. Čia išsirenku balinamąją dantų pastą ir tuo pat metu sunerimstu, kad nematau ko man reikia, tiksliau, informacinės lentelės palubėje nei kiek nepadeda. Na gerai, slenku palei vaistų lentynas ir bandau ramiu veidu orientuotis tarp pavadinimų: čia lyg ir nuo viduriavimo, virškinimui, akių lašai, alko-stop, pampersai… Žodžiu, trinuosi prie lentynų ir mano veidas išduoda, kad iš paskutiniųjų bandau susigaudyti, kame kampas. Nerandu. Pasitikėjimo savimi išraišką pakeičia desperacija ir aš jau bandau sugalvoti kokią nors istoriją, kaip priėjus prie konsultuojančios darbuotojos pameluosiu, kad mano senai močiutei va reikia… Skamba visai nekaip… Ir staiga bac – širdies lašai! Tiesiu ranką link dėžutės ir girdžiu balsą už nugaros: “Laba diena, gal galiu kuo padėti? Panašu, kad kažko ieškote.”

Mano skruostai dailiai prinoksta ir sukurta močiutės istorija nugula atminties aklojoje zonoje – atsisuku į vaistinės darbuotoją ir parodau jai savo natūraliausią įmanomą išraišką, kurios nesuvaidinsi. Esu susigėdusi, skaisčiai įraudusi ir išpyškinu jai teisybę – man maudžia širdį, aš bėgioju, bet darbe daug stresuoju, prastai miegu, prastai valgau ir žo, ieškau lašų širdžiai. Mano netikėtas atvirumas man padaro įspūdį, bet vaistininkei ne – ji man pasiūlo išbandyti tirpaus kalio kursą. Aš sutinku, paimu dėžutę ir nuspūdinu link kasos.

Kalio kursas jau beveik link pabaigos, naktį sapnuoju zombius, širdis kartais apie save primena. Daviau sau pažadą po kurso nueiti pas kardiologą. Žinoma, jei kalis nepadės. Žinoma, slapta ir pasieniais, tolimiausiu keliu link kabineto, apsimesdama, kad čia ne man reikia.

Blogiausia, kad įtariu ne tą organą gydanti, bet ir riba tarp šių dviejų kartais sunkiai pastebima – kas čia pasakys, su širdim ar su galva man negerai.

Hau!

Advertisements

10 thoughts on “Organas

  1. Marius

    Geras kokie visi skirtingi 🙂 Nei kiek nesigėdijų tokių dalykų pirkti. Aš net tingiu ieškoti, einu prie darbuotojos ir tiesiai šviesiai prašau pagalbos. Esu visokio velnio pirkęs ir širdžiai ir kitiems kūno organams 🙂 Taip, kad atsipalaiduok ir nesigėdyk. Aš visada galvoju, – “niekas manęs nepažįsta ir niekam aš nesu įdomus” (čia tikra tiesa, tarp kitko). Tai tokios mintys man padeda patirti visišką relax’ą bet kokioj parduotuvėj. Galiu 30 minučių bėgyje 3 kartus grįžti į tą pačią parduotuvę ir pačiupinėti tą patį daiktą, o po to ramia sąžine pasakyti, kad daiktas geras, bet sorry negaliu sau leisti tiek mokėti ir besišypsant išeiti 😀 Vis dar esam susikaustę ir bijome būti savimi 😉

    Reply
  2. padugnini

    nifiga, mes ir esam savim, kai kompeksuojam vaistinėj ar kai reika tik pieno pardėj dar ir makaronų paką pasiėmam, nes nepatogu taip mažai mokėti. Antraip tai būčiau ne aš, o koks tai gumą čiaumojantis easy japis. Sakyč reik nustot kompleksuot, kad kompleksuojam užuot vaidinus kokį tai, krienas žino kokioj saviugdos knygiūkštėj perskaitytą, save…

    Reply
  3. Gintaras

    Tavo širdis labai didelė, daug apima, tai ir bėdų daug. Mano – maža, tai ir bėdų mažiau.
    Jei kažkas yra, reiktų mažiau ir rečiau kilnoti. Aš čia apie kelius. Gal geriau pavaikščioti.
    Sėkmės. Malonu paskaityti.

    Reply
  4. Bronius

    Visokie papildai spėliojant “ko gi man trūksta” nėra išeitis. Nes galbūt trūksta visai ne to, galbūt tas papildas nepadės ar nebus tinkamai įsisavinamas ir t. t. Sprendimas elementarus – tuos pinigus, kurie skiriami papildams, skirti vertingesniems maisto produktams. Tik susitvarkius mitybą galima imti galvoti apie papildus (jei yra kokių nors negalavimų). Bet dažniausiai, jei maitinamasi normaliai, papildų poreikis atkrenta savaime. Reikia įvertinti ir komercijos poveikį, kai reklama įtikina, kad trūksta to ir to ir visas problemas išspręs tas ir tas preparatas, kuriam šiuo metu taikoma akcija :). Pvz., magnio trūkumą puikiai sprendžia juodasis šokoladas ir kakava. Apie magnio papildus verta galvoti, tik jei tyrimai rodo rimtą magnio trūkumą. Tačiau jei mityba nepilnavertė, tai papildų kursas problemą išspręs tik laikinai.

    Reply
    1. lapebega Post author

      Broniau, ačiū, approve’inu mintį, kad reikia teisingai maitintis ir taip toliau. Pritariu, kad spėlioti irgi nereikėtų. Šiuo atveju mano “spėjimas” buvo tikslus, o kai žinai kokio masto trūkumai, renkiesi ką daryti ir ar pavyks vien mityba kompensuoti tai, ką ilgą laiką alinai. Tikiu, kad daugeliu atveju tai įmanoma.

      Reply

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s