Smegenų vingiai

Specialiai google’inau ieškodama kam reikalingi tie vingiai. Neva – mąstymui? Intelektui? Kaip manote, Jūs tokius turit?

Šiame “netikėjimo” amžiuje (neblogas straipsnis ta tema kovo mėnesio National Geography Lietuva) kūno anatomija tarsi klausimų ir nekelia, nors… Nemačiau. Kaip ir širdies savo nemačiau, kaulų, organų ir t.t. – galėčiau netikėti, kad jie yra. Bet tikiu. Tikiu, kad mano smegenys funkcionuoja taip, kaip teigia gydytojai/mokslininkai/wikipedia. Amen.

Norėtumėte pamatyti kurią nors vidinę savo dvasios namų dalį? Smalsu? Kažkodėl rašydama šiuos žodžius įsivaizduoju surauktus skaitančiųjų antakius ir bandymą pajusti, kur link čia ta rudoji suka.

Galvoju, kad jei ne žmogaus žingeidumas ir smalsumas, progresas nebūtų toks greitas. Ar smalsumas turi ką nors bendro su instinktu? O atsargumas arba noras išgyventi?

Dabar užduosiu retorinį klausimą – kuriuo vingiu naudojatės, kai bėgate visiškoje tamsoje, neapšviestu keliu, ne šaligatviu ir ne ta kelio puse, neturėdami jokio, anei mažulyčiausio atšvaito? Neatsakykite, žinau – tuo, kurį prisėdate.

Atsiprašau už gruboką retoriką, bet toks elgesys man primena varles, migruojančias iš vieno lauko į kitą per judrų kelią. Daliai varlyčių baigiasi tuo, kad bėgdama pro jų kaulelių ir mėsos krūveles dar gerai pagalvoju, koks čia buvo gyvis. Bet lyg ir evoliucionavom labiau už varles, lyg ir galvomis naudojamės ne tik tam, kad feisbukus skrolintume nykščiu savo naujam aifoune.

Aj, nemoralizuosiu, neaiškinsiu, kokia atšvaito/švieselės/teisingos kelio pusės pasirinkimo svarba, kiek streso nelaimingas įvykis sukeltų mažiausiai dviems šeimoms ir t.t. Jums gi smagu bėgti tamsoje – jaučiatės nakties valdovai, matantys tamsoje (nesvarbu, kad apžilpstat nuo mašinos šviesų kaip medžiojamos stirnos), drąsūs, laisvi, nerealūs. Tiesiog kaip iš Nike reklamos apie naują bėgimo batų modelį ar tympų kolekciją. Varlės irgi gana gerai jaučiasi, migruodamos pas naujas pasijas, kol jų nesutraiško ratai.

P.S. Svarsčiau parašyti apie smegenis tų, kurie su saldžia šypsenėle veide pervažiuoja per pačią giliausią balą, kad pamatytų, kaip visas pavasarinio lietaus ir gatvės mėšlo pliūpsnis užlieja to nesitikintį (jų požiūriu) bėgiką. Arba apie tuos, kurių Gučis ir Armanis kas kartą segasi man į blauzdą parke, kuriame vedžioti šunis apskritai draudžiama. Bet nugalėjo bėgikai, kurie, labai tikiuosi, skaito internetus ir kurie, mano siaubingam nusivylimui, laksto aukščiau aprašytais metodais. Rimtai, žmonės – Jūs stebinat. Jeigu galite logiškai suformuluoti, kodėl taip idiotiškai elgiatės ir erzinate vairuojančius – mielai lauksiu Jūsų komentarų ir laiškų. Nes kad suprasčiau savaime, man, matyt, nepakanka vingių.

Ir visai ne Hau.

Advertisements

3 thoughts on “Smegenų vingiai

  1. Aleksandra

    Nieks iš bėgiojančių tamsoj neatsišaukia? O man labai gaila vargšių varlyčių… Randu ir aš pervažiuotų, brrr… Vedžiojančių gučius ir armanius atlikt gamtinių reikalų į kaimynų pievutę, prie želdinių, esama ir pas mus. Prašymai nepadeda. Tų keturkojų šeimininkė (atvykėlė iš didmiesčio) laiko save turinčia daugiau smegenų vingių už mus, paprastus kaimiečius

    Reply
  2. Shernas

    Esmi turbūt vienintelis durnelis, bėgiojantis Vingparky su atšvaitine liemene. Bet būna, kad neužsivelku ir pasiguodžiu, jog “būsiu atsargus ” 🙂 tai jau ma jį šunes, jei ištrėkš, tai bent bus kitiems vaizdinė priemonė 🙂

    Reply

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s