Bėg-šizo

O Jūs kartais įsivaizduojate save dalyvaujantį Iron Man’e? Turiu galvoje tokį scenarijų: bėgate sau 7km treniruotę ir klaidžiojate mintyse, svajojat, kaip galingai plaukiat, paskui gūsingai praminat beveik 200km ir nušokę nuo sėdynės praskriejat tuos niekingus 42… Tada atsipeikėjat, kad dar tik trečias kilometras, o šone jau dieglys.

Arba dar vienas sapnas bebėgant  – bėgat palei ilgą gatvę, pvz. kokiais Savanoriais ar Raudondvario plentu (Kaunas). Bėgat pro stotelę, nuo kurios pajuda troleibusas. Jūs susimirkčiojat su vairuotoju ir spaudžiat iš visų jėgų, kad tik troleibusą aplenkt iki kitos stotelės. Tada vos ne kartu finišuojat, vairuotojas atidaro dureles ir iškiša Jums ultra draugišką high five.

Aj, dar vienas man labai patinkantis miražas – maratono finišas. Visokie scenarijai būna, pavyzdžiui: finišuojat, o ten visi nustebusiais veidais, nes visai ne Jūsų laukė pirmojo. Kažkas sveikina, kažkas bando suprast kaip šitam no name’ui pavyko aplenkti visus tuos stajerius? Atbėga visiškai išmuštas iš vėžių profas, o Jūs puikuojatės, triumfuojat, Jus kalbina žurnalistas… Arba varot iš paskutiniųjų, finišuojat, puolat ant kelių ir verkiat verkiat, aimanuojat (čia pirmiems kartams). Jums ant kaklo kabina medalį ir Jūs jau beveik nirvanoj.

Gerai ar blogai yra sukt mintyse tokius filmus, nors ir risnoji dar tik penktą kartą savo gyvenime 7 minutės kilometrui? Man atrodo, tai yra be proto fainai. Tos mintyse gimstančios istorijos gana smagiai motyvuojančios, ypatingai jos gerai veikia norint nukreipti dėmesį nuo vis sunkėjančių kojų. Nepaisant absoliučiai kitokios realybės ir to, kad tai visai absurdas (žr. pačią pirmąją fantaziją).

Va lapė galvoja apie maratoną. Galvoja ir vynioja mintyse nemenką kino ritę. Vieną dieną fantazijose ji finišuoja iškeltomis rankomis, kitą dieną jau finišuoja galingu spurtu. Vakar lapė finišavo tiesiai galingam actekų zikuratui (nebūtinai adekvačiai panaudoti pavadinimai) į vietoje laiptų užsičiaupinėjančius nasrus. Kadangi pavyko gerai finišuoti, tai ji įbėgo tiesiai zikuratui į gerklę, dantų išvengė. Beveik šizofreniškas vaizdelis 🙂

Būna dar sapnai, ten gi situacijos dar geresnės – visi startuoja, o tu niekaip negali pajudėti. Matai visus nubėgančius ir galvoji, kaip pasivyti, nors nejudi iš vietos. Tolsta nugaros, tolsta…
Arba kažkodėl iki starto turi bėgti nuo namų, pakeliui daug tvorų, kurių negali apeiti niekaip, turi perlipti, susiplėšai timpas tokioje pikantiškoje vietoje, kad pro skylę matosi laimingieji talismaniniai apatiniai su Simpsonų personažu… Vis žiūri į laikrodį ir matai, kad žiauriai vėluoji, todėl nusprendi negrįžti namo persirengti, velniop ta skylė.
Arba pasiklysti, nerandi kur visi nubėgo, nežinai kur finišas – čia paskutinysis mano toks buvo. Jau turiu sukti link paskutiniųjų kilometrų, bet esu kažkokioje stotyje, nesuprantu net į kurią pusę bėgti. Mane pasiveja dar kelios nieko nežinančios merginos, bet aš tada jau net galvoju, kaip man rasti kelią pirmai ir jas aplenkti, nors ir didžioji dauguma bėgikų jau seniai finišavo.
O kaip tas nuolat sapnuose nukrentantis dešinysis batas? Arba jo padas? 🙂 Vienam tokiam sapne nusprendžiau, kad man gana, jei jau jie taip dažnai krenta, tai aš galiu bėgti ir su vienu batu.
Dar buvo toks, kad bėgant varžybose būtinai turėjau iki finišo suvalgyti mamos keptus kotletus. Na būtinai, nėra kito varianto. Arba suvalgai ir finišuoji, arba nesuvalgai ir feilini.
Dar kartą bėgau prieš visus, nes kažkodėl tik man vienai buvo aišku, kad jie ne į tą pusę bėga. 🙂

Nežinau, ką tokie dieniniai ir naktiniai sapnai sako – daug apie tai galvojama (aišku, visada daugiau galvoju nei darau), o gal tai pasąmonės pratybos? Kad ir kas tai būtų, galvoju, pasidalinsiu, net jeigu skaitantys tokių fantastikų ir nepatiria. Tiesiog.

Hau sapnuojantiems ir fantazuojantiems, tikiuosi aš ne viena tokia 😉

P.S. Laukiat savaitgalio Kauno lakstūnai? Žinau žinau… 🙂

 

 

Advertisements

12 thoughts on “Bėg-šizo

  1. Dainius

    Man tai išbėgims yra vartai į tą kitą pasaulį, kuriame esu labai kiets. Toks visas greits kaip Totils. Nors ne – daug greitesnis – ratu jį lenkiantis. Arba finiše aplenkiantis kokį Skinulį. Prasinešu kaip pro stovintį. Kaip koks Mo Fara. Būn, kad buitiniai dalykai įlend bėgant į galvą, tai tada jaučiu, kad tai aš tikrasis bėgu. Bet dažniausiai prisifantazuoju tiek, kad po kokių varžybėlių būnu labai nustebęs, kad ne taip yr, kaip įsivaizdavau 😀 O šiaip kartais net bijau, kad vieną dieną galiu neatskirt, kur ta tikroji realybė, o kur tas paralelinis fantazijų pasaulis. Baisu, vienok, kai toks didžiulis skirtumas tarp galimybių ir norų 🙂

    Reply
      1. Dainius

        Tai realu visai. Reik tik starte traumuot jį i viskas. Pvz, su startukais užlipt… Startukus, kaip žinai, tam reikalui jau įsigijau 😀

  2. Marius

    Aš dažnai sapnuoju, kad pavėlavau į startą. Visi jau nubėgo, o aš laužau galvą vytis juos, ar apsisukti ir eiti namo 😀 Ir taip pikta, būna tame sapne, kad šitaip sugebėjau pavėluoti, kad net sprtogstu 😀

    Reply
      1. Dainius

        Dar, be vėlavimo, labai dažnai spanuoju, kad bėgu iš visų jėgų, o nepabėgu niekaip, tokia žemės trauka milžiniška būna, vos kojas atkeliu… lenkia mane visi, atsilieku, pasiklystu galiausiai….

  3. Jurgita Br

    Prieš kokį didesnį startą pastoviai sapnuoju, kad nespėju į startą. O šiąnakt kaip tik sapnavau kad labai greitai bėgau, lėkiau, o atsibudus taip apmaudu buvo, nes gi negalėjau aš iš tikro taip bėgti, koją skauda.

    Reply

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s