Apie trečią

Įsigalvojus apie kokį nors nuotykį imu romantizuoti – mintyse scenarijai kuriasi greičiau nei popieriuje. Kažkuriame taške susivokiu, kad viską reikia nubraukti, nes lūkesčiai pernelyg įsilinguoja ir ima trukdyti realybei.

Gal pirmą kartą einant 100km ir buvau prisisvaigus – trečią kartą nieko tokio nebemąsčiau. Na, buvo kiek neramu dėl visos logistikos (važiuoti į Liepoją…), bet nesitikėjau nei kažkuo stebėtis, nei ypatingų potyrių.

Tiesa paprasta – kuo mažiau svajoji, kuri sau iliuzijas, bet remiesi patirtimi bei sveika nuovoka, tuo geriau gaunasi. Niekas taip nesudėlioja klaustukų į taškus, kaip pasitikėjimas savimi ir užtikrintumas – nėra kito pasirinkimo, tik tikslas.

Taigi apie trečią 100 km eite.

Šį sykį 100uke padariau vieną didesnę klaidą: nepasiruošiau maisto. Prieš žygį buvau komandiruotėje, nebeturėjau laiko nusipirkti, o ir pamiršau… plane ir sąraše buvo keletas Nutrend energy batonėlių. Aj, pamaniau, velniop juos, laikas minutėmis suskaitytas, nepirksiu/neimsiu. Ties ~65km norėjau paragauti smėlio.

Maisto būna tikrai pakankamai iš organizatorių – Trenkturas žygį sudėlioja kruizo patogumu, belieka mėgautis. Pasižiūrėjus į planą padariau išvadą, kad papildomas maistas nereikalingas visiškai. Boy, I was so wrong… Mane ištiko toks badas, kad nustojau kalbėtis su smėliu mintyse ir viskas mano galvoje sukosi apie alkį. Lygiagrečiai bjuro nuotaika. Maniau, kad jei punkte nebus maisto, krisiu kryžium ir srėbsiu smėlį. Mano klaida, neįvertinau savo skrandžio.

Ateinam į punktą – labadienà tik vandenukas. 👿 Čia išleidžiu desperatišką krioktelėjimą “b*** mirsiu kaip valgyt noriu!” Ir ką, mano nemandagi malda naparnikui į ausį – jis ištraukia batonėlį ir gražiai man jį pasiūlo.

Skanesnio dalyko gyvenime nevalgiau. Tiek tereikėjo. Dėkinga kolegai iki afterlife’o.

Kitas momentas buvo skaudesnis – jutau, kad dešinė blauzda kieta ir skausminga. Ties 75-80km jau smelkėsi į mintis panika, skaudėjo taip, kad atrodė plyš. Tada prisiminiau good ol‘ ibumetiną – keletas tablečių, greitas poveikis dėl placebo ir problemos nebėra. Smegenis apgauti lengva.

Vaidenosi šunys. Juodas ir žalias. Na taip, kalbėjausi su smėliu – prašiau, kad kietas būtų nuolat. Nenorėjau nuo kolegos atsilikti, kuris labai gerą tempą laikė. Tokio gero smėlio nei viename žygyje nebuvo!

Išbandžiau gelį nuo nutrynimų – jo dėka pūslės tik trys. Juokas palyginus su kitais žygiais. Vienas miręs nagas. Patys pigiausi žygio batai atlaikė kuo puikiausiai – Karrimor, pirkau dėl mažiausios kainos ir kvailos spalvos. Geriau nei Salomonai už kelis šimtus… 100%

Gražiausi dalykai žygyje – kvapą gniaužianti Pabaltijo gamta, žmonės, kurie kalba buvimu, ne žodžiais ir dar šis tas. Sunku nusakyti. Vėjo garsas, jūros judesys, prakaito pėdsakai ant kaktos, juoko aidas miške, dangaus skliautas, žinojimas, kad pareisi. Gal tik aš viena išgyvenu tuos dalykus, apie juos galvoju ir eidama, ir dabar. Galvoju, kad gal viskas paprasčiau, bet man patinka jausti tai, o ypač galėti labai greitai atsidurti pajūryje užsimerkus.

Einant tokius atstumus lengva atrasti savuosius dugnus ir į juos įdėmiai pažiūrėti. Lengva apsvarstyti save, patikėti savimi, susitaikyti – sunku tik tam pasiruošti.

Jei atsiras skaitančių ir ketinančių rinktis 100 km atstumą artėjančiuose žygiuose (Klaipėda rudenį?) – nepamirškite kremo nuo saulės, kelių kojinių porų papildomai, kurtumo skeptikams kurie šnekės nesąmones (iki ir po) ir pasitikėjimo savimi.

O aš įvaikščiojau sau mintį apie Santiagą. Kokius penkis metus svajojau ir pagaliau turiu bilietus. Taigi mano žygis tęsis rugsėjį.

Hau,

Lapė

P.S. Žemiau foto pradžioje ir prieš smingant pabaigoje, jau po finišo.

Advertisements

3 thoughts on “Apie trečią

  1. padugnini

    Mano juodas nagas siunčia linkėjimų taviškiui. Netrukus ir aš 100 bandysiu imt, ten kur mes kažkada 10×10 paėmėm..
    Bueno Camino, jei nepasimatysim!

    Reply
    1. lapebega Post author

      Oho. Linkiu labai lengvo būvio šimte. Priminei 10×10, buvo gerai labai, geri jausmai – linkiu to dar kart. Ir ačiū, parašinėsiu dar apie Camino. Beje, gera pasimatyti buvo per KM18. Hau!

      Reply

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s