Galvoju apie dydžius: jei užpakalis telpa į 34/36 dydžio džinsus, tai valio. Jei krūtinė įvertinama raide D – žiauriai gerai. Jei Tavo KMI yra “idealiam” intervale – pasisekė. Daug ką galime apibrėžti sąvokomis, skaičiais, trumpiniais, visus išmatuojamus dalykus… Bėgimo programėlė po kiekvieno pabėgiojimo “prašo” įvertinti savo pojūčius geltonais snukučiais – labiausiai išsišiepęs vadinasi nerealiai pavarei, toks apylinksmis jau reiškia nekažką. Galvoju, trūksta tiesiog geltono rutuliuko, be taškiukų ir brūkšnių, reikštų, kad šiandien savo jausenos įvertinti snukeliais nepageidauju.
Paskambinus trumpuoju numeriu gydytojai prašo skausmą įvertinti skalėje nuo 1 iki 10, jei žviegi 1000, vadinasi 9, nes jei dar surinkai numerį ir gebi kalbėti, 10 negali būti.
Jei bėgai keliuku miške ir priešais išbėgo miela dantyta šypsena pasidabinęs keturkojis, jo šeimininkas sako: “nebijok, jis tik žaidžia”. Žaidžia jis, tave pargriovęs į samanas. Tada grįžęs namo matuoji spaudimą ir matai skaičiukus, kurie vos telpa displėjuje.
Galvoju apie motyvaciją ir nerandu jai kažkokio matavimo. Reikia susigalvoti. Meilės irgi neišmatuosi, ji yra arba ne. Didelė arba neegzistuojanti. Juk negali mylėti “biški”. Jei myli tai myli. O su motyvacija – arba ji yra arba ne. Jei yra, bent “biški”, tai gerai. Toks XS’as. Na gerai, 34 dydis. 36, jei matuotumėm batais. 15 laipsnių šilumos. 45 laipsnių kampas.
Po maratono mano motyvacija bėgti staiga sumažėjo iki XS’o. Džiaugiausi tyliai, mintyse, niekam per daug nekiauksėjau apie tai – anoks čia laimėjimas. Krūva žmonių tuo pat metu baigė magistrus, doktorantūras, mokyklas, gavo didesnius atlyginimus darbe, baigė didelius projektus, iškeliavo į tolimus kraštus atostogauti. Dideli, L arba XL dydžio dalykai. Maratonas tai toks į M dydžio džinsus sutalpinamas reikalas, nėra čia ko krykštaut. Asmeninis, tau ir tik tau svarbus.
Galiausiai tariau sau, kad reikia visada turėti mintyse XL dydžio užmačias, kad jos neduotų gyventi. Kad nuolat griaužtų mano mintis, lupinėtų mano smegenų tapetuose skylę, platintų ją. Gera kažką įveikti, užbaigti, padaryti, bet geriau būti procese. Judėjimas iki maratono, dalyvavimas jame buvo XL, o štai finišas tapo M, tik jį kirtus. Turėjo praeiti nemažai laiko, kol tai sau pripažinau – ruošiausi jam ilgai, mąsčiau, bėgau, džiaugiausi, liūdėjau, kai nepavyko. Kukliai pasidžiaugiau, kai pavyko. Tai kas dabar? Kur kitas mano XL planas?
Džiuginančiame jo susigalvojimo procese. Vertinčiau tuo geltonu išsiviepusiu snukeliu, kur bėgimo programėlėse. 🙂
Maždaug XL dydžio taikinių visiems linkiu. Jei jie sumenks iki M, tai taip ir turi būti – vadinasi laukia kiti, didesni. Turit jau dabar tokių? Pasidalinkit. Aš kai susigalvosiu, irgi parašysiu, literatūriškiau.
Hau.
P.S. Atostogaut varau, nelabai toli, maždaug 38 dydžio nuotoliu.
Lapė Bėga 